Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija

Vienbučių „virsmas“ daugiabučiais bus pažabotas

2014-10-24

     Nekilnojamojo turto vystytojams ne naujiena, kad namo projektas turi būti rengiamas vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, jiems neprieštaraujančiais savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais ir prisijungimo sąlygomis. Žinoma ir tai, kad, jei teritorijų planavimo dokumente toje teritorijoje yra numatyta tik vienbučių ir dvibučių namų statyba, tai norint pastatyti daugiabutį, reikėtų keisti ir žemės naudojimo būdą. Tai įmanoma ne visada, be to, daugiabučių namų statybai keliama daugiau reikalavimų (tarp jų – žemės sklypo užstatymo intensyvumo ribojimas, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius ir kt.). Dėl to, siekdami kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnį pelną, verslininkai įsigudrino rengti vienbučių namų projektus su perspektyva sujungti patalpas gerokai daugiau nei į dvi grupes ir, pavadinus jas butais, įsiūlyti nuosavo būsto įsigeidusiems patikliems klientams.

     Tokią veiklos schemą gerai iliustruoja vietinių gyventojų nuostabą ir susirūpinimą keliančios statybos individualių namų kvartale Palangoje. Čia gyvenamasis būstas labai paklausus. Kaip aiškėja, nekilnojamojo turto vystytojai, įgyvendindami vieno buto gyvenamojo namo projektą, nepasikuklina numatyti net 24 dviejų kambarių butus.

     Funkciškai sujungti patalpas į grupes, akivaizdžiai formuojant atskirus butus, pradedama statybos metu keičiant pertvarų išdėstymą. Pagal galiojančius teisės aktus tai nėra esminių statinio projekto sprendinių pažeidimas, dėl kurio reikėtų perdaryti projektą ir gauti naują leidimą statyti. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nustatę tokių atvejų, surašo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, pertvarkant statinį pagal projektą, kurį įgyvendinti išduotas leidimas.

Nusprendė griauti namą Palangoje

Užkanavės gatvėje Palangoje gyvenantys žmonės laimėjo pirmąją kovą prieš įžūlius kaimynus. Teismas konstatavo tai, ką matė net vaikas – iškilo ne vieno, o 24 butų namas.

Palangos savivaldybė stojo nesąžiningų statytojų pusėn

Palangos savivaldybė sulaukė teismo kirčio, B. Davidonytė, 2016.12.09 Delfi
Savivaldybė norėjo rekonstruoti Kunigiškėse esančią gatvę ir iškirtus dalį valstybinio miško įrengti ten automobilių stovėjimo aikšteles. Vis dėlto, teismas pasakė, kad tokie savivaldybės planai yra neteisėti.
 
Kunigiškėse esanti Užkanavės gatvė yra prie pat jūros, tačiau gana apgailėtinos būklės: kelias aptrupėjęs, jame duobės, o šalimais nėra net šaligatvių pėstiesiems.DELFI jau rašė, kad Palangos miesto savivaldybė nusprendė rekonstruoti gatvę ir taip nudžiugino visus gyventojus. Vis dėlto kartu su rekonstrukcija buvo ketinama ne tik atnaujinti gatvę, o ir šalimais įrengti parkavimo aikšteles, o tam, pagal savivaldybės planus, reikėjo paaukoti beveik hektarą valstybinio miško prie pat jūros, kuris gyvenvietę apsaugo nuo vėjų.

Perkančiuosius būstą gali apgauti klaidinanti reklama, 2016.11.16, www.grynas.lt

Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia nemažai gyventojų paklausimų, kas turi atsakyti, kad jų įsigytas naujas būstas neatitinka daugiabučiams nustatytų reikalavimų – nenumatytos vietos automobiliams, neišmatuota pastato garso klasė, neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės, o sutartyje nurodytas ne butas, bet poilsio ar administracinės paskirties patalpos.
 
Būsto pirkėjai, pasak ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistų, išvengtų tokių rūpesčių, jeigu prieš įsigydami jį nepasikliautų vien reklama, kuri, kaip rodo gyventojų skambučiai, gali suklaidinti, ir atidžiai susipažintų su pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartimi, rašoma LR aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.Spaudoje nuolat pasirodo skelbimų apie parduodamą būstą teritorijose, kuriose pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra gyvenamoji. Todėl tokioje teritorijoje projektuojamo pastato didesnioji dalis taip pat negali būti gyvenamosios paskirties. Šiuo atveju nedėmesingas pirkėjas gali įsigyti ne gyvenamąjį būstą, o kitos paskirties patalpas, kurioms taikomi mažesni normatyviniai reikalavimai.

Įžūliai aferai ant jūros kranto – teismo kirtis

Palangoje įvykęs „stebuklas“, kai vietoj prabangaus vienbučio gyvenamojo namo vienai šeimai išdygo didžiulis 24 butų daugiabutis statytojams kainuos brangiai. Teismas nusprendė, kad leidimas šiam pastatui išduotas neteisėtai, nemažą dalį jo teks nugriauti. B. Davidonytė 2016.11.13, Delfi
 
DELFI jau rašė apie šio daugiabučio netoli jūros, Užkanavės gatvėje, Palangoje istoriją. Senas 300 kv. m pastatas virto į beveik 1000 kv. m „prabangią vieno buto vilą“, žinoma, „viloje“ atsirado projekte nenumatytos vidinės pertvaros butams, atskiri įėjimai, pradėta prekiauti būstais dar nepastatytame name, o visos valstybinės institucijos negalėjo padaryti nieko, kad suvaldytų įžūlų statytoją.
 
Teismas panaikino statybos leidimą, dalį pastato teks nugriauti
Vis dėlto, kol kas kovą su vienbučio pavertimu daugiabučiu laimėjo aktyvi Palangos bendruomenė ir kaimynai, kurie neapsikentę valstybinių institucijų neveiklumo kreipėsi į teismą ir jiems sprendimas buvo palankus.
 
Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti 2014-05-26 Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą naujo statinio statybai adresu Užkanavės g. 28A.Taip pat įpareigojo atsakovus UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nugriauti pastato dalis: viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus, kitoje vietoje perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį - nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu. Teismas konstatavo, kad statomas objektas yra daugiabutis, tačiau statytojai šį sprendimą dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Ką gali vyriausiasis architektas?

Palangoje, Užkanavės gatvėje nutiko tikras „stebuklas“ vietoj prabangaus vienbučio gyvenamojo namo vienai šeimai išdygo didžiulis 24 butų daugiabutis, kuris dabar yra teisminių ginčų objektas. B. Davidonytė, 2016.07.28, Delfi

Šventosios seniūnijos bendruomenės atviras laiškas ir tai, kas vyko po to

Perskaičius Šventosios seniūnijos bendruomenės atvirą laišką daug kas paaiškėja. Kodėl bendruomenė nusivylusi? Kodėl bendruomenė apskritai drįso prabilti? Kodėl prabilo parašydama atvirą laišką, pirmiausia, adresuotą Palangos merui Š. Vaitkui? (Visas adresatų sąrašas laiško pradžioje. Laišką viešinti pasiryžo "Vakarų ekspresas" ir "Pajūrio naujienos")

Ar Palangos valdžia gerbia žodžio laisvę? Ar Palangoje yra vietos demokratijai ir opozicijai? Galų gale, ar Palanga turi nepriklausomą spaudą?