Kažkas yra pasakęs: blogis laimi tik tuomet, kai gėris nekovoja!

Kažkas yra pasakęs: blogis laimi tik tuomet, kai gėris nekovoja!

Palangos bendruomenė, negalėdama atsiginti nuo apsukrių Kauno verslininkų, sumaniai išnaudojančių įstatymų spragas, susibūrė į organizuotą, viešą interesą ginančią asociaciją „Palangos balsas“. Taip tikimasi išspręsti kuo daugiau bendruomenei aktualių problemų, sutelkiant jėgas kovojant su apsukriais statytojais. Dvidešimt trys bendruomenės nariai jau yra pateikę peticiją Palangos merui Š. Vaitkui dėl galimai neteisėtų, bendruomenės interesus pažeidžiančių statybų Kunigiškių kvartale.

Ar sąvoka „dirbanti sėkmingai“, kalbant apie UAB „Kauno būstai“ (šaltinis: 2014-08-01 „Palangos tiltas“, L. Jegelevičius, straipsnis „Prisidengiant viešuoju interesu – išskirtinis Tarybos nario dėmesys statytojams iš Kauno“, įvadinė skiltis), reiškia ignoruojanti atsakomybę prieš visuomenę bei etiško verslo principus? Ar galima teigti, kad įmonė, save matanti „dinamiškai besivystančia bei sparčiai augančia statybų bendrove“ (šaltinis: www.city24.lt), kurios „dinamiškos“ statybos rūpinasi išskirtinai komerciniu maksimumu, bet ne būsimų pirkėjų bei vietinių gyventojų gerove, dirba sėkmingai? O gal tik „bujoja“ taikios bendruomenės pašonėje?

Skambus UAB „Kauno būstai“ šūkis verčia suklusti

„Apie mus tegul kalba mūsų darbai!“, - tokį šūkį savo verslui parinko ir visiems pristato UAB „Kauno būstai“. Taigi – apie ką kalba šios įmonės darbai?

Statybos leidimą turėdami vieno buto gyvenamajam namui statyti, techniniame projekte pateikę viziją apie erdvų vieno buto būstą, su jame gyvensiančios vienos šeimos poreikiams aptarnauti pritaikyta infrastruktūra, statytojai iš Kauno veikiausiai rengėsi įgyvendinti dar vieną iškalbingą projektą. Deja, realybėje patraukli įmonės vizija apie prabangią, erdvią vieno buto „Sakalo“ vilą virto niūria lietuviška tikrove, kurią vietos gyventojams teliko bejėgiškai stebėti, o kai kuriems ir tiesiogiai joje murkdytis.

Apeidama įstatymus, ignoruodama vietos gyventojų lūkesčius, jų siekį gyventi saugioje, tvarkingoje teritorijoje, kur vyrauja mažaaukštės statybos, vienbučių gyvenamųjų namų koncepcija, skubotai, kone vogčiomis, sklype, adresu Užkanavės g. 28A, įgriozdino beveik trijų aukštų (net 10 m), 24 būstų statinį, kuris užima didžiąją 0,20 ha sklypo dalį. Kiti „Kauno būstų“ partnerės UAB „Ramiga“ statomi „vienbučiai“ (Kontininkų g. 7B ir 22A) savo architektūriniais sprendimais tarytum svetimkūniai, darkantys Kunigiškių gyvenvietę, ne mažiau piktina bendruomenę.

Tai, kad statinys Užkanavės g. 28A yra daugiabutis, nurodo ir pati UAB „Kauno būstai“, reklamuodama pardavinėjamus atskirus būstus savo įmonės tinklalapyje, interneto svetainėje www.city24.lt ar nekilnojamojo turto agentūros „011“ reklaminiuose lankstinukuose. Kad gyvenamasis namas pagal struktūrą yra nebaigtos statybos daugiabutis nustatyta ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tai supranta ir Kunigiškių gyventojai. Bendruomenėje dar neatsirado toks žmogus, kuris, pamatęs šį statinį, suabejotų, kad prieš akis – daugiabutis!

Ko iš tikrųjų siekia P. Loda?

„Apsukri rinkos žaidėja“, - taip Palangoje dirbantys nekilnojamojo turto vystytojai apibūdina UAB „Kauno būstai“ veiklą. Statydamas daugiabutį vienbučio „kailyje“, P. Loda sutaupo daugelyje vietų. Projektas – paprastesnis, taigi – ir pigesnis (techniniame projekte net nėra reikalavimo konstrukcinės dalies skaičiavimams parengti). Projekto derinimo procedūros – daug paprastesnės nei tos, kurios privalomos daugiabučiam namui. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra – paprasčiausia deklaracija, o daugiabutį namą įvertinti susirenka visa autoritetingų žinybų specialistų komisija.

O jei bent akimirkai susirūpinus būsimu pirkėju? Tokiame „vienbučiame“ name:

1. Nenumatyta užtektinai vietos automobiliams statyti (primename, kad pagal STR reikalavimus, kiekvieno būsto savininkai, sakykime, šeima, privalo turėti bent vieną vietą savo automobiliui pastatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kunigiškių kvartale laikyti automobilius Užkanavės ar Kontininkų gatvėse draudžiama). Konfliktas čia – neišvengiamas, o tokiam projektui pasiteisinus dar ir kiltų reali grėsmė kvartalo gyventojų saugumui. „Jau dabar sunkiai pravažiuojančiam autobusui irtis savo vietos neturinčiais automobiliais užstatyta gatve būtų dar sudėtingiau. Mums gaila vairuotojo!“ - asociacijai „Palangos balsas“ guodėsi vietos gyventojai.

2. Neužtikrinami priešgaisriniai reikalavimai. Akivaizdu, kad vienu metu statinyje gali būti 24 šeimos, tarkime, po 3 narius. Aritmetika čia – pirmos klasės: vienu metu pastate gali būti bent 72 žmonės! Tačiau, ar pirmos klasės užduotis išmoko P. Loda? Net gaisro atveju sprendimai žmonėms evakuoti nenumatyti!

3. Namo priežiūra eksploataciniu periodu: de jure vieno buto pastate – de facto daugiabutyje, įstatymai nenumato bendrijos įkūrimo galimybės, taigi bendrųjų statinio dalių priežiūra tampa visiškai neapibrėžta ir galima tik į pardavėjų pinkles įkliuvusių gyventojų sutarimo būdu. Kas nutiktų, jei pastatas būtų apgadintas užvirtus medžiui, trenkus žaibui ar įvykus tam tikroms force majore sąlygoms? O jei išryškėtų statybinis brokas, labai tikėtinas, kai pastatas statomas nesivadovaujant konstruktorių skaičiavimais bei neturint tinkamos statyboms reikiamos dokumentacijos?

4. Šiukšlių išvežimas: šalia vienbučių namų statomi 0,25 kub. m šiukšlių surinkimo konteineriai. Palangos komunalinės tarnybos, kaimynystėje įsikūrus tokiam „vienbučiui“, iš aplinkinių kiemų išveža 4-6 kartus didesnius šiukšlių kiekius nei įprastai, o šiukšlių išvežimo mokesčiai, taikomi vieno buto gyvenamiesiems pastatams, yra žymiai mažesni. Tad, galimas dalykas, UAB „Kauno būstai“ klientai, įsigiję išsvajotą būstą, paskęstų nesibaigiančiose šiukšlėse ir problemose.

Galgi bendrovei derėtų rimčiau įsiklausyti, o ką iš tikrųjų byloja jų darbai? Mat už savo darbus „Sakalo“ viloje jie jau sulaukė Statybos inspekcijos nuobaudų pagal Administracinės teisės pažeidimo kodeksą!

Ar visuomenė turi balsą?

Apsukrūs Kauno verslininkai, naudodamiesi žmonių patiklumu, tikėdamiesi realizuoti savo komercinius planus, kaip įprasta – be jokių kliūčių, veikė stulbinamu greičiu mažaaukščių pastatų kvartale, iš konteksto išsiskiriančios gigantiškos statybos kėlėsi lyg ant mielių.

2014 m. birželio pradžioje Užkanavės g. gyventojai kreipėsi į kelis Palangos m. tarybos narius su prašymu atkreipti Savivaldybės dėmesį į UAB „Kauno būstai“ vykdomas statybas Kunigiškių kvartale. Pirmasis į prašymą sureagavo miesto Tarybos narys R. Kirstukas. Jo dėka buvo surengti gyventojų susitikimai su miesto meru Š. Vaitkumi, Tarybos nariais ir Savivaldybės darbuotojais. Kiek vėliau dėmesį į šią problemą atkreipė ir miesto Tarybos Statybos komiteto narys A. Jokūbauskas. Įvertinus statytojo rengtą statomų objektų techninę dokumentaciją buvo nutarta kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl UAB „Kauno būstai“ vykdomų statybų eigos ir dokumentacijos patikrinimo. Miesto mero Š. Vaitkaus iniciatyva buvo parengtas kreipimasis į LR Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kurį pasirašė dar 11 miesto Tarybos narių.

UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“ direktorių logika

UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“ direktorių logika – statybos pagal įstatymus atrodo bauginamai. Įsigydami nekilnojamąjį turtą teritorijoje, kur pagal galiojančius Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto sprendinius (Leckų projektavimo įmonė „LAAR“, 1995) vyrauja mažaaukščių vieno, dviejų butų gyvenamųjų namu statyba, gyventojai jautėsi saugūs, tikėdami, kad kaimynystėje niekas niekada nestatys daugiabučių gyvenamųjų namų. Kol 2014 m. pavasarį, juos pasitiko UAB „Kauno būstai“ pateikta staigmena: kone 1000 kv. m ploto, 10 m aukščio, 24 butų „vienbutis“ gyvenamasis monstras, pavadinimu „Sakalo“ vila. Pastatas, įgriozdintas į 20 arų sklypą bei užimantis didžiąją jo dalį, įspraustas tarp kaimyninių sklypų, pažeidžiant statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1.1 p. įtvirtintą nuostatą, pagal kurią tokio aukščio pastatas nuo kaimyninių sklypų turėtų būti nutolęs bent per 3,75 m, net su 24 balkonais, pakibusiais virš gretutinių sklypų (pasiteisinus statytojo būstų pardavimus „Sakalo“ viloje skatinančiai reklamai dar ir užsipildysiančiais šurmuliuojančiais poilsiautojais), pribloškė. Panašius išgyvenimus patyrė ir 1-ojo namo Užkanavės gatvėje gyventojai, kuriuos tiesiog užgožė šalia dygstantis bauginamai gremėzdiškas pastatas (Kontininkų g. 22 A). Šio namo gyventojai dalijasi savo nuogąstavimais apie tai, kad teks ieškoti naujo būsto...

Taigi, ar siekis, kad statybos būtų vykdomos pagal galiojančias normas, įstatymus, puoselėjant tai miesto salelei būdingą statybos tradiciją, kaimynystėje gyvenančių žmonių interesus ir gerovę, pasirodė toks bauginantis? Ar valdžios dėmesys – toks nemalonus, jog UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“ vadovai suskubo žemės sklypą, kuriame vis dar vykdomos neįteisinto gigantiško objekto statybos, parduoti įmonei UAB „Financial Way“?

Nejaugi P. Lodai, kuris pats yra Kunigiškių gyventojas, nesvarbu, į ką pavirs gyvenvietė? Ar jis galės ramia sąžine žvelgti kaimynams į akis, o gal ponui Lodai rūpi tik pinigai?

Po skundo – statytojų noras susitarti

P. Loda ir A. Dailydė neteisėtas statybas apskundusius gretutinių sklypų savininkus netruko susirasti. Statytojai veikė iniciatyviai, greitai. Aktyviai ieškojo susitikimo galimybių su statybas apskundusiais kaimynais ir bendruomenės atstovu E. Aleksiūnu. Susitikimo metu ir toliau rodė iniciatyvą, siūlydami įvairius problemos sprendimo variantus, kaip antai finansines kompensacijas, kaimyninių sklypų pirkimą ir net butus naujai statomame, atkreipkime dėmesį, neįteisintame vieno buto gyvenamajame name!

Melas – kaip šiaudas skęstančiam?

Vietoje vienbučio gyvenamojo pastato statydami daugiabutį, reklamos kanalais viliodami pirkėjus įsigyti būstą „Sakalo“ viloje, UAB „Kauno būstai“ ir toliau išsisukinėja teigdami, jog tenori ištirti „būsimą nekilnojamojo turto rinką kvartale“ (šaltinis: 2014-08-01 „Palangos tiltas“, straipsnis „Prisidengiant viešuoju interesu – išskirtinis Tarybos nario dėmesys statytojams iš Kauno“, skiltyje „Sklypą pardavė, bet ramybė neatėjo“). Apie kokį nekilnojamojo turto rinkos tyrimą, pardavinėjant atskirus butus, galima kalbėti, kai teritorijoje daugiabutė statyba apskritai negalima? O ką pasakytų potencialūs šios įmonės klientai, sužinoję, kad dalyvauja slaptame rinkos tyrime? Asociacijos vadovas E. Aleksiūnas juokiasi: „Analogijas būtų galima įžvelgti ir kitose sferose, tarkime, pirkėjas atvyksta į avalynės parduotuvę, ten išsirenka patinkančius batus, priėjęs prie kasos ir pasirengęs sumokėti, staiga išgirsta pardavėją sakant: „Atsiprašome, bet šis apavas neparduodamas, jūs tiesiog dalyvavote rinkos tyrime...!“

UAB „Ramiga“ vadovas toliau painiojasi, vieną po kito žerdamas sau prieštaraujančius teiginius. Bandant suvokti A. Dailydės teiginių logiką, galima ne juokais susipainioti: „Jame daugiabučių nebus, namą sieksime parduoti pirkėjui, ieškančiam išskirtinio, prabangaus būsto“ (šaltinis: ten pat). Išeitų taip, jog A. Dailydė neigia P. Lodos sumanytą „būsimos nekilnojamojo turto rinkos tyrimą“, atliekamą reklamuojant pavienių butų pardavimus teritorijoje, kur daugiabutė statyba negalima.

Įdomu – ar atsirastų bent vienas turtuolis, kuris norėtų įsigyti tokios „išskirtinės“ prabangos būstą, sulipdytą iš 24 atskirų, tarpusavyje nesusisiekiančių erdvių, į kurias patekimas galimas tik iš lauko pusės? Pakalbintas vienos statybas Palangoje vykdančios bendrovės vadovas teigia: „Domiuosi statyba bei architektūra ir tikrai suprantu, kokie turėtų būti prabangūs namai, jų suplanavimas... Paprastai prabangūs namai būna maksimaliai dviejų aukštų, jei aukštesni – tuomet įrengiamas liftas. Baseinai, pirtys, garažai, svečių zonos, kino teatro salė, pagalbinės patalpos ties miegamaisiais kambariais... Fasadai, langai ir kitos reikšmingos detalės – visai kitos klasės nei čia. Jūs pasižiūrėkite į šio būsimo „prabangaus vienbučio“ fasado nuotrauką, – ką norima apgauti? Nejaugi šie veikėjai, Loda su Dailyde, mano, kad Kunigiškių kvartalo gyventojai yra visiški kvailiai? Turėčiau pastebėti, kad dar neteko matyti nė vieno šios kompanijos pastatyto prabangaus namo! Prabangūs namai Lietuvoje statomi pagal individualius užsakymus, turint konkretų užsakovą, kuris labai preciziškai projektuoja kiekvieną būsimo būsto detalę. O UAB „Kauno būstai“ bando „įšokti“ į ekonominės klasės būsto segmentą“.

Ar bandoma pabėgti nuo atsakomybės?

Asociacijos „Palangos balsas“ direktoriaus E. Aleksiūno nuomone, pardavimo sandoris su UAB „Financial Way“, o tiksliau – perleidimo be atsiskaitymo sandoris, įvyko galimai siekiant išvengti atsakomybės. Verslo pasaulyje įprasta, jog ramybę ir savo gerą reputaciją įmonės puoselėja, garsindamos savo skaidrius, sąžiningus darbus bei suvokdamos ilgalaikės partnerystės su klientu svarbą. Ar ramybė ir noras išlaikyti statybos bendrovių dalykinę reputaciją „mėtant pėdas“ yra įmonės, galinčios atvirai didžiuotis savo darbais, požymis? Kita vertus, ar tokio sandorio su, regis, veiklos nevykdančia UAB „Financial Way“, kuri, pagal viešai prieinamus Registrų centro duomenis, jau nuo 2012 m. išregistruota iš PVM mokėtojų gretų, apskritai būtų reikėję, jei statytojai dėl savo veiklos būtų jautęsi ramūs?

Bendruomenės žiniomis, „vienbučiame“ gyvenamajame name, pavadinimu „Sakalo“ vila, sparčiai naikinami įkalčiai: griaunamos 24 būstų pertvaros. Tikimės, kad ir Kontininkų gatvėje pastatyti monstrai virs ne tik teoriniais vienbučiais...

http://www.vakarinepalanga.lt/lt/laikrastis/komentarai_nuomones/?id=5480#comments